​​

Renginio tikslas – suburti akademikus, politikos formuotojus ir pramonės atstovus bendram dialogui apie energetikos transformacijos iššūkius Europoje.

Konferencijoje daug dėmesio skirta energetiniam saugumui ir geopolitiniams iššūkiams, formuojantiems Europos strateginius pasirinkimus. Diskutuota apie Baltijos jūros regiono potencialą žaliajai transformacijai.

Svarbus dėmesys skirtas branduolinės energetikos atgimimui ir mažųjų branduolinių reaktorių (SMR) technologijų vaidmeniui siekiant klimato neutralumo. Analizuotos klimato politikos ir tarptautinės prekybos sąsajos Lenkijos bei pasauliniu mastu.

Pateiktos įžvalgos apie socialiai teisingą perėjimą prie švarios energijos, remiantis transatlantine patirtimi. Taip pat aptarti šildymo sistemų dekarbonizavimo sprendimai Vidurio ir Rytų Europai.

Kokia kryptimi juda Europos energetinis saugumas?

Diskusijose pabrėžta, kad energetinis saugumas tampa neatsiejamas nuo geopolitinių realijų, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą. Dalyviai sutiko, jog Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro importo turi būti sistemingai mažinama, o prioritetas turi būti teikiamas atsinaujinantiems šaltiniams, branduolinei energijai ir regioniniam bendradarbiavimui.

Ekspertai pažymėjo, kad energetinis saugumas šiandien reiškia ne tik tiekimo užtikrinimą, bet ir atsparumą kainų svyravimams, gebėjimą valdyti rizikas bei technologinį lankstumą.

Kainų svyravimai, klimato tikslai ir geopolitinė įtampa – naujoji realybė

Vienas svarbiausių diskusijų momentų – įtemptas santykis tarp trijų esminių veiksnių: energetikos kainų, klimato politikos ir geopolitinės aplinkos. Pastarieji metai parodė, kad ambicingi klimato tikslai gali būti paveikti tiekimo krizių, o šalių vyriausybės privalo rasti balansą tarp dekarbonizacijos ir vartotojų apsaugos.

Diskutuota, kaip sparčiai augantys elektros ir dujų kainų svyravimai veikia investicijas, vartotojų elgseną ir politinius sprendimus. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad reikalinga išmanioji reguliavimo sistema, galinti reaguoti į krizines situacijas neprarandant ilgalaikio kryptingumo į klimatui neutralią ekonomiką.

Baltijos jūros regionas išryškintas kaip potenciali žaliųjų technologijų meka, turinti tiek vėjo, tiek branduolinės energetikos plėtros galimybių.

Mažieji moduliniai reaktoriai (SMR) įvardinti kaip reali alternatyva švarių bazinių pajėgumų plėtrai – nors technologija dar jauna, tačiau sulaukia vis daugiau politinio ir finansinio dėmesio.

Diskusijoje apie šildymo sektoriaus dekarbonizavimą pažymėta, kad centralizuotas šildymas vis dar yra milžiniškas neišnaudotas potencialas, ypač Vidurio ir Rytų Europoje.

Konferencija aiškiai parodė: Europos energetikos politika turi būti dinamiška, atsparesnė ir labiau koordinuota nei bet kada anksčiau. Klimato neutralumo siekis negali būti atidėliojamas, tačiau jis turi būti įgyvendinamas užtikrinant tiek energetinį saugumą, tiek socialinį teisingumą.

 ORLEN Lietuva inf. ​