Naftos perdirbimo versle modernizacija yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti aukščiausią Bendrovės gaminamų produktų kokybę, išlaikant didžiulę konkurenciją ir užtikrinti esamo verslo perspektyvą. Ji būtina, norint prisitaikyti prie ES klimato politikos, įskaitant Europos Žaliąjį kursą ir Paryžiaus klimato susitarimą, bei palaipsniui mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Griežtėjantys reikalavimai skatina pertvarkyti infrastruktūrą, diegti pažangias technologijas, diversifikuoti energijos šaltinius, vystyti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Čia taip pat daug ir nematomų dalykų – inovacijos yra ne tik nauji aparatai, bet ir naujos proceso sąlygos, naujausi katalizatoriai, proceso atnaujinimo teisingos krypties pasirinkimas ir daugelis kitų dalykų. Šiame skyriuje pristatoma AB „ORLEN Lietuva“ technologinės plėtros vizija.

Vadovaujantis ORLEN Grupės 2035 strategija, Bendrovė fokusuojasi į dvi pagrindines joje akcentuojamas technologinės plėtros kryptis:

1.     Galutinė vertės grandinė (angl. downstream)

1.1  Naftos perdirbimas

·         Įprastiniai naftos perdirbimo procesai

·         Dekarbonizacija

1.2  Cheminis atliekų perdirbimas

1.3  Sintetinių degalų ir žaliojo vandenilio gamyba

1.4  Biodegalų gamyba

2.     Energija

            2.1 Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir jų vystymas​

Galutinė vertės grandinė

Naftos perdirbimas

Įprastiniai naftos perdirbimo procesai

Įprastiniais naftos perdirbimo procesais siekiama padidinti rinkoje paklausių produktų gamybą, taip pat pagaminti naujus paklausius produktus, įgyvendinti žaliavų atžvilgiu gamyklos lankstumą didinančius projektus. Šiai krypčiai priskiriami ir projektai, kurių tikslas – užtikrinti veiklos tęstinumą dviem aspektais: galimybe parduoti produkciją, atsižvelgiant į būsimus kokybinių parametrų pasikeitimus ir galimybe tęsti veiklą, t. y. gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, atsižvelgiant į būsimus taršos reikalavimus.

Šiuo metu Bendrovėje pradėta analizuoti polimerinio bitumo gamybos technologija, siekiant gaminti ir rinkai tiekti papildomas polimerinio bitumo markes. Taip pat įgyvendinamas žaliavinės naftos dozavimo naftos perdirbimo gamykloje gerinimo projektas, modernizuojamas Būtingės naftos terminale esantis plūduras.

Be įvairiausių perdirbamų žaliavų, gamybinio režimo, produkcijos gamybos optimizavimo būdų didžiausią įtaką šios krypties realizavimui duos ir naftos perdirbimo gilumo didinimas, pastatant naują konversijos įrenginį. Dabartinė Bendrovės likučio perdirbimo schema palieka nemažą kiekį sunkios frakcijos (mazuto), kurios marža yra neigiama, paklausa ir vertė pasaulio mastu mažėja, o kokybės reikalavimai vis griežtėja. Dėl šių priežasčių, siekdama išlikti konkurencinga, naftos perdirbimo produktų gamykla turi iki minimumo sumažinti didelį sieros kiekį turinčio mazuto gamybą. Pastačius ir pradėjus eksploatuoti naują likučio konversijos įrenginį, ORLEN Lietuva turės tokią galimybę. Numatoma, kad įgyvendinus projektą, šviesių naftos produktų išeiga reikšmingai padidės. Produktai iš naujo konversijos įrenginio bus perdirbami esamuose gamyklos įrenginiuose, visi esami įrenginiai ir toliau bus eksploatuojami. Naujas likučio konversijos įrenginys žymiai padidins gamyklos kompleksiškumą, priartins gamyklą prie geriausių pasaulio naftos perdirbimo gamyklų lygio ir pagerins bendrovės finansinius rezultatus. Turėdama papildomą likučio mažinimo technologiją, ORLEN Lietuva galės ženkliai pagerinti savo rezultatus, išlaikyti milžinišką konkurenciją ir užtikrinti esamo verslo perspektyvą. Naujo įrenginio statyba svarbi ne tik naftos perdirbimo produktų gamyklai, bet ir visai regiono ekonomikai bei energetiniam saugumui. Investicijos į giluminio naftos perdirbimo dar vadinamo likučio hidrokrekingo įrenginio statybas sieks daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Dekarbonizacija

Nuo 2006 metų AB „ORLEN Lietuva“ dalyvauja naftos perdirbimo gamyklų palyginimo studijoje. Energijos suvartojimas yra viena iš šioje studijoje analizuojamų sričių. Per pastaruosius dvidešimt metų energijos suvartojimas, naudojant organizacines priemones bei įgyvendinant sąlyginai nedidelių investicijų, greitai atsiperkančius projektus sumažėjo daugiau nei 30 %. Dabartinis energijos suvartojimas yra žemesnis nei pramonės vidurkis, leidžiantis patekti į pirmą regiono geriausių rezultatų kvartilį. Nepaisant pasiekto didelio progreso, tolimesnis energijos suvartojimo mažinimas yra būtinas, ne tik siekiant sumažinti išlaidas energijai, bet ir minimizuojant dabartinės veiklos įtaką aplinkai.

Šiai krypčiai priklauso šilumokaitos efektyvinimo, procesų elektrifikacijos, žemo potencialo šilumos panaudojimo bei kiti projektai.

Cheminis atliekų perdirbimas

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų nustatytas tikslas iki 2035 m. sumažinti į sąvartynus patenkančių komunalinių kietųjų atliekų kiekį iki 10 % ar mažiau nuo bendro susidarančio komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį). Šiuo metu Bendrovė analizuoja įvairias atliekų cheminio perdirbimo technologijas, tokias kaip atliekų pirolizė, atliekų gazifikacija ir kt., siekiant pramoniniu lygiu taikant cheminius metodus perdirbti plastikus ir kitas atliekas. Bendrovei ši kryptis gana nauja, tačiau jos vystyme matomas didelis potencialas.

Sintetinių degalų ir žaliojo vandenilio gamyba

Ši kryptis nauja visame pasaulyje, kai kurių sintetinių produktų rinkos dar tik formuojasi, atsiranda pirmieji pilotinio tipo įrenginiai. Kryptis taip pat svarbi mūsų Bendrovei einant transformacijos keliu, gaminant energiją iš atsinaujinančių išteklių, pasinaudojant esama infrastruktūra bei sukauptu žmogiškuoju „know-how“. Europos Sąjungos reglamentavimas (ReFuelEU Aviation) įpareigoja aviacinių degalų tiekėjus į parduodamus degalus įmaišyti sintetinių degalų: pradedant nuo 1,2 % 2030 metais, kiekį vis didinant ir 2050 metais užtikrinant bent 35 % sintetinių aviacinių degalų dalį parduodamame kure.

Šiai krypčiai visų pirma priklauso žaliojo vandenilio gamyba elektrolizės būdu bei kitų sintetinių degalų kaip aviaciniai degalai, metanolis ar amoniakas gamyba.

Biodegalų gamyba

Bendrovei transformuojantis ši kryptis taip pat labai svarbi, tuo labiau, kad naudojamos technologijos yra pakankamai brandžios, o produktai plačiai vartojami. Europos Sąjungos reglamentavimas (ReFuelEU Aviation) įpareigoja aviacinių degalų tiekėjus į parduodamus degalus maišyti ir biodegalų: pradedant nuo 2 % 2025 metais, šį kiekį vis didinant ir 2050 metais užtikrinant bent 70 % tvariųjų aviacinių degalų (angl. SAF) dalį parduodamame kure.

Šiai krypčiai priklauso biodegalų, tokių kaip parafininis dyzelinas (angl. HVO) ir SAF gamyba iš atitinkamų kategorijų biomasės. Analizuojamos galimos technologijos. Šiandien Bendrovė jau baigia SAF sumaišymo infrastruktūros projektą.

Energija

​

Atsinaujinančių energijos išteklių vystymas 

Papildomos pajamos iš naujo konversijos didinimo įrenginio bus kryptingai skirtos tolesnei Bendrovės dekarbonizacijai ir atsinaujinančių energijos išteklių vystymui, siekiant įgyvendinti ORLEN 2035 strategijoje numatytus tikslus. Šiai krypčiai pirmiausia priklauso elektros energijos gamyba iš saulės ir vėjo jėgainių. Ji yra svarbi visų pirma žaliojo vandenilio ir sintetinių degalų gamybai, taip pat biodegalų gamybai. Prieiga prie pigios, stabilios atsinaujinančios elektros energijos tiekimo – žaliavos ateities produktams – bus pagrindinis konkurencinis pranašumas ir suvaldyta rizika, pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios verslo srities.​

42,2 MW fotovoltinės elektrinės įrengimas bus užbaigtas dar 2026 metais. Šiuo metu taip pat atliekami vėjo matavimai, siekiant plėtoti vėjo energijos projektą. Ateityje bus analizuojamos ir vertinamos įvairios ORLEN Lietuva tolesnio vystymosi kryptys, siekiant mažinti poveikį aplinkai, įskaitant ir baterijų vystymo technologijas. Bus bandoma suderinti Bendrovės energijos vartojimą su generacija iš šių energijos šaltinių.​​​​​