- pajamos siekė 1,670 mlrd. JAV dol.;

- EBITDA pagal LIFO metodiką sudarė 56,2 mln. JAV dol.;

- grynasis pelnas – 46,0 mln. JAV dol.;

- pardavimai žemyninėse rinkose, lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais, vidutiniškai išaugo 38 procentais, pardavimai jūra – 62 proc.;

- naftos perdirbimo produktų gamykla dirbo panaudodama 89 proc. pajėgumų.

2023 m. balandžio–birželio mėnesiais bendrovės pajamos sudarė 1,670 mlrd. JAV dolerių. Tuo pačiu periodu 2022-aisias pajamos buvo neženkliai didesnės – 1,704 mlrd. JAV dol. Grynasis pelnas antrąjį 2023 m. ketvirtį siekė 46,0 mln. JAV dolerių, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą – EBITDA pagal LIFO metodiką – 56,2 mln. JAV dol. Abu šie finansiniai rodikliai, lyginant su praėjusių metų II ketvirčiu, daugiau nei 5 kartus geresni dėl išaugusių gamybos apimčių ir atsigaunančių pardavimo apimčių Ukrainoje.

Palyginus tuos pačius ketvirčius 2023 ir 2022 metais, net 62 procentais daugiau produkcijos eksportuota jūros keliu, o pardavimo apimtys sausuma išaugo 38 proc. Atsigavimas stebimas Ukrainos rinkoje – šioje šalyje realizuota tris kart daugiau produkcijos nei tą patį ketvirtį praėjusiais metais, taip pat maždaug tris kart daugiau produkcijos eksportuota į Lenkiją ir kitas šalis (didžiąja dalimi į Skandinaviją). Kaimyninėje Latvijoje parduota 12 proc. daugiau produkcijos, vietinėje Lietuvos rinkoje – visų rūšių produktų pardavimai augo 23 procentais.

2023 m. II ketvirtį vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykla dirbo panaudodama 89 proc. savo pajėgumų ir perdirbo kiek daugiau nei 2,3 mln. tonų naftos žaliavos. Palyginus tuos pačius ketvirčius 2022 ir 2023 metais, šie gamybos rezultatai ženkliai geresni šiais metais, nes praėjusių metų II ketvirtį naftos perdirbimo produktų gamyklos technologiniai įrenginiai buvo sustabdyti kapitaliniam remontui ir gamykla tą ketvirtį dirbo perpus mažesniu pajėgumu.

„Progresyvi bendrovė, profesionali komanda, inovatyvūs darbo principai ir visa vienijantis noras – stiprinti šalies ekonomiką ir energetinę nepriklausomybę, šiandien leidžia džiaugtis rezultatu,“ – kalbėdamas apie praėjusį periodą teigė AB „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki. – „Puikūs praėjusio ketvirčio gamybos, pardavimų ir finansiniai rodikliai. Sėkmingai savo kelionės tikslą – naujai statomą Žaliavos likučio konversijos įrenginį – pasiekęs istorinis krovinys. Iššūkius įveikia tik motyvuoti.“

 Naujojo naftos perdirbimo likučio hidrokrekingo įrenginio (RHCU) statyba prasidėjo 2022 metų rugpjūčio mėnesį.  Praėjus metams, didžiausios Lenkijos kapitalo investicijos įgyvendinimas Lietuvoje įgauna pagreitį.  2023 metų rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos jūrų uostą buvo atgabentas ir į ORLEN grupės gamyklą Mažeikių rajone sėkmingai pristatytas reaktorius – svarbiausia hidrokrekingo įrenginio dalis. Projektą planuojama užbaigti iki 2025 metų, o jį įgyvendinus metinis EBITDA išaugs apie 68 mln. eurų. Tai bus pasiekta padidinus didelio pelningumo produktų išeigą net 12 procentų - nuo dabartinių 72 iki 84 procentų. Norėdama pagaminti numatytą degalų kiekį  „ORLEN Lietuva“ per metus perdirba iki 10 mln. tonų naftos žaliavos. Pradėjus eksploatuoti hidrokrekingo įrenginį, panašų produktų kiekį bus galima gauti perdirbant 8 mln. tonų naftos žaliavos per metus.

Nuo 2006 m. ORLEN išleido beveik 4 mlrd. JAV dol. Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įsigijimui ir tolesnėms investicijoms. „ORLEN Lietuva“ neseniai tapo ORLEN integruotos naftos chemijos grandinės dalimi.