Terminalas ir vamzdynai
Būtingės terminalas

1995 m. buvo įkurta akcinė bendrovė „Būtingės nafta“, kuri 1998 m. tapo „Mažeikių naftos“ padaliniu, pradėtu eksploatuoti 1999 m. vasarą. Būtingės terminalą sudaro 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą su Būtingės terminalu, siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai bei talpyklų parkas Būtingėje, jūrinis vamzdynas ir plūduras (SPM).


Šis Lietuvoje ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto — importo terminalas yra visus metus neužšąlantis uostas. Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Taip pat yra galimybė importuoti naftą ir visiškai aprūpinti Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą žaliava.

Terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Pumpavimo pajėgumas — iki 5520 kub. m per val.


Pirmasis tanklaivis CENTAUR Būtingės terminale pakrautas 1999 m. liepos mėnesį – nuo šios datos ir skaičiuojame terminalo darbo metus.
2007 m. gruodžio 18 d. aptarnautas tanklaivis STENA ANTARCTICA – jau 500-asis 249 m ilgio ir 44 m pločio 114 849 DWT talpos tanklaivis.
2008 m. kovo 24 d. aptarnautas 100-asis tanklaivis, atplukdęs žaliavą Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklai. Tai – po Maltos vėliava plaukiojantis tanklaivis SPIKE, Bendrovei atgabenęs 107 578 tonų naftos.


Iš 600 tanklaivių didžiausias, apsilankęs Būtingės terminale – tanklaivis FRONT BIRCH (DWT 149 999).
Būtingės terminale taikomos moderniausios technologijos, tarp jų — ir naftos nuotėkio aptikimo sistema. Remiantis tarptautinių kompanijų bei Lietuvos mokslininkų poveikio aplinkai įvertinimais vykdoma griežta aplinkos apsaugos monitoringo programa.

Vamzdynai

Naftos transportavimo vamzdynai per Lietuvos teritoriją buvo pradėti tiesti 1966 m. Dar po kelerių metų, 1970 m., netoli Biržų, Stačkūnų kaime,  pradėjo veikti tarpinė naftos perpumpavimo stotis.
1995 m. ji reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę „Naftotiekis“, kuri 1998 m. pabaigoje tapo AB „Mažeikių nafta“ padaliniu.

Nuo 2002 m. pavasario naftotiekis kartu su Būtingės terminalu sujungti į vieną AB „Mažeikių nafta“ vamzdynų ir terminalo operacijų padalinį.

Pirmoji naftos magistralė „Polockas–Biržai–Ventspilis“ pastatyta 1968 m. (ilgis Lietuvos teritorijoje — 87 km, našumas — 13–14 mln. t naftos per metus, vamzdžio diametras — 720 mm). Produktotiekis „Ilukstė-Biržai-Ventspilis“ pastatytas 1971 m. (ilgis Lietuvos teritorijoje — 87 km, našumas — 8 mln. t naftos produktų (dyzelino) per metus, vamzdžio diametras — 530 mm).


Naftotiekis „Polockas–Biržai–Mažeikiai“ pastatytas 1979 m. Jo ilgis Lietuvos teritorijoje — 225,5 km, pajėgumas — 16 mln. t naftos per metus, vamzdžio diametras — 720 mm.

Naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose su Biržų siurbline, esančia ant pagrindinės naftotiekio atšakos (einančios nuo Vakarų Sibiro ir Vakarų Uralo naftos telkinių per Polocką Baltarusijoje) jungia 28 colių skersmens vamzdynas, kurio pajėgumas — 16,2 mln. t per metus.

Dabar Lietuvos teritorijoje yra apie 500 km įmonės aptarnaujamų naftos ir naftos produktų vamzdynų:

naftotiekio „Polockas – Ventspilis“ dalis Lietuvoje — 87,384 km;
produktotiekio „Polockas – Ventspilis“ dalis Lietuvoje — 87,384 km;
naftotiekio „Polockas – Mažeikiai“ dalis Lietuvoje — 225,514 km;
naftotiekis „Mažeikiai – Būtingė“ — 91,5 km;


Iki 2006 m. liepos mėnesio Rusijos nafta į Lietuvą buvo transportuojama dviem naftotiekio magistralėmis per Novopolocką (Baltarusija) iki Biržų, iš kur viena 175 km atšaka pasuka į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, kita — į Ventspilį.

Naftotiekių trasose maždaug kas 120 km pastatytos didesnio ar mažesnio pajėgumo perpumpavimo stotys. Lietuvos teritorijoje yra 3 naftos perpumpavimo stotys. Vamzdynuose maždaug kas 20 km sumontuotos sklendės. Naftos perpumpavimo stočių sklendės ir siurbliai valdomi iš centrinės dispečerinės Biržuose, naftotiekio „Mažeikiai – Būtingė“ sklendės ir siurbliai valdomi iš Būtingės dispečerinės, tokiu pat būdu kontroliuojami slėgiai vamzdyne.
 
 

ORLEN Grupės prekiniai ženklai