2020 m. rugpjūčio 19 d. portale 15min.lt paskelbtas straipsnis, kuriame kalbama apie LR Vyriausybės patvirtintą VIAP mokesčio už elektrą lengvatą bei šia skatinimo priemone pasinaudojusias įmones. Straipsnio autorė žurnalistė Birutė Davidonytė skelbia duomenis apie valstybės verslui sugrąžintas lėšas – daugiau nei 13 milijonų eurų – ir akcentuoja, jog 5,9 mln. eurų iš šios sumos buvo išmokėti AB „ORLEN Lietuva“.

 

AB „ORLEN Lietuva“ yra Lietuvos bendrovė, registruota Lietuvoje ir veikianti Lietuvoje. Bendrovė yra didžiausia šalies mokesčių mokėtoja, viena iš didžiausių darbdavių ir daugiausiai produkcijos eksportuojančių Lietuvos įmonių. Jos veikla svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek viso regiono energetinio saugumo užtikrinimui.

 

Nuo 2011 m. iki šių metų liepos pabaigos bendrovė sumokėjo daugiau nei 104 milijonų EUR VIAP mokesčio. VIAP lėšų administratoriaus UAB „Baltpool“ skelbiamos 2019 m. ataskaitos duomenis AB „ORLEN Lietuva“ yra didžiausia elektros energijos vartotoja šalyje, suvartojusi beveik tiek pat elektros energijos (45 %) kaip visi likę prie perdavimo tinklo prijungti vartotojai ir gamintojai kartu sudėjus.  Atitinkamai, AB „ORLEN Lietuva“ yra ir didžiausia VIAP mokėtoja šalyje. Todėl logiška, jog iš 27 šalies bendrovių, kurioms lėšų administratorius UAB „Baltpool“ šiais metais atliko VIAP kainos dalies grąžinimus, AB „ORLEN Lietuva“ sugrąžinta VIAP mokesčio dalis – didžiausia.

 

Pagal taikomą VIAP mokesčio dalies grąžinimo schemą energijai imlios pramonės įmonės gali susigrąžinti dalį už praėjusius kalendorinius metus sumokėtos atsinaujinančių energijos išteklių VIAP kainos, tačiau su sąlyga, kad nebus skolingos VIAP biudžetui. 15min.lt straipsnyje teigiama, jog per devynerius metus (nuo 2011 m.) AB „ORLEN Lietuva“ buvo sukaupusi 13,1 mln. EUR skolą. Pažymime, jog AB „ORLEN Lietuva“ visą nurodytą laikotarpį mokėjo didžiąją dalį VIAP mokesčio ir sulaikė tik vadinamojo gamintojo VIAP mokėjimus – už elektros energiją, kurią Bendrovė pati pasigamino ir suvartojo. Todėl, atitinkamai, vadinamoji skola, sudarė nedidelę dalį sumokėtos sumos.

 

Nepriemoka už VIAP susidarė ginant savo teises ir interesus po akivaizdžiai ES teisės aktus pažeidžiančiu būdu įvestų VIAP mokesčio pakeitimų, itin išplečiant VIAP apimtį. Būtent dėl to, kad reglamentuojant VIAP nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, AB „ORLEN Lietuva“ kartu su kitais Lietuvos ūkio subjektais gynė savo teisėtus interesus ir, inicijuodama teisinius procesus Europos Sąjungos ir nacionalinėse institucijose, siekė užtikrinti, kad didžiulės lėšos už VIAP būtų renkamos teisėtai ir pagrįstai.

 

Šiuo metu AB „ORLEN Lietuva“ yra apmokėjusi visas VIAP administratoriaus UAB „Baltpool“ išrašytas sąskaitas, taip pat ir susidariusią skolą. Bendrovė atitinka visus LR elektros energetikos įstatyme ir VIAP lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kurie suteikia teisę susigrąžinti dalį sumokėtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies.  Dėl šios priežasties AB „ORLEN Lietuva“ pateikė  prašymą grąžinti dalį sumokėtos VIAP kainos už praėjusius kalendorinius metus.

 

Taip pat, 15min.lt publikuotame straipsnyje primenama apie pernai šio naujienų portalo atliktą tyrimą, kuris skelbė, jog „Vyriausybė priėmė ne vieną Lenkijos naftos koncernui „ORLEN Lietuva“ naudingą sprendimą“, dėl ko koncernas neva gavo milijoninių nuolaidų, lengvatų. Paneigiame šią žurnalistės pateiktą nepagrįstą, AB „ORLEN Lietuva“ reputaciją menkinančią informaciją, kuria siekiama klaidinti visuomenę formuojant prielaidą, esą taikoma VIAP mokesčio lengvata yra išskirtinai naudinga AB „ORLEN Lietuva“.

 

Šalies bendrovės, sunaudojančios daug elektros energijos ir didžiąją dalį savo produkcijos parduodančios tarptautinėje rinkoje, yra itin veikiamos skirtingų konkurencinių sąlygų, lyginant su konkurentais iš trečiųjų šalių. Dėl šios priežasties tiek AB „ORLEN Lietuva“, tiek kitos elektros energijai imlios Lietuvos įmonės, ne vieną kartą siūlė Lietuvai pasinaudoti Europos Komisijos siūloma įmonių konkurencingumą didinančia priemone – lengvata elektros energijai imlių pramonės šakų įmonėms, atleidžiant jas nuo į VIAP panašių rinkliavų, skirtų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai finansuoti. Labai išsamiai šios priemonės esmė ir dermė su ES politika yra aptarta LR Energetikos įstatymo Nr. XIII-1456 projekto aiškinamajame rašte.

 

VIAP mokesčio lengvatos schema yra patvirtina LR Seime, vienbalsiai priėmus Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1456 , LR Vyriausybė detalizavo mechanizmą, ją suderino Europos Komisija. Europos Sąjungoje panašias diferencijuotas VIAP schemas pramonei taiko dauguma šalių, tarp jų – Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, Vokietija. Tai viena iš esminių priemonių, kurios didina jau veikiančių pramonės įmonių konkurencingumą ir kartu sudaro galimybę pritraukti kuo daugiau stambių pramonės investuotojų.

 

Tik nuo valstybės politikos priklauso, kokia parama yra skiriama elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtrai, o VIAP lengvatos schema leidžia susigrąžinti būtent šiam tikslui skirtas VIAP lėšas. 75 % susigrąžintos VIAP sumos privalo būti investuota į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, numatytas energijos vartojimo audito išvadose. Todėl akivaizdu, jog ši VIAP susigrąžinimo schema vienodomis sąlygomis aktuali visoms elektros energijai imlioms Lietuvos įmonėms, ne tik AB „ORLEN Lietuva“. Ji paskatins įmones lėšas investuoti į energijos taupymą, plėtrą ir konkurencingumo stiprinimą.

 

ORLEN Lietuva inf.